Trumpas atsakymas: taip, B2B šaltieji skambučiai Lietuvoje yra legalūs — bet tik esant kelioms sąlygoms, ir jos skiriasi priklausomai nuo to, kam skambinate.
Ilgesnis atsakymas reikalauja atskirti tris dalykus, kurie praktikoje nuolat painiojami: skambinimą juridiniam asmeniui, skambinimą fiziniam asmeniui ir asmens duomenų tvarkymą. Tai trys skirtingi teisiniai klausimai su skirtingais atsakymais.
Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija, o ne teisinė konsultacija. Dėl konkrečios situacijos kreipkitės į teisininką.
1. Skambinimas įmonei (B2B)
Kai skambinate į įmonės bendrąjį numerį dėl jos veiklos, jūs bendraujate su juridiniu asmeniu. Juridinių asmenų duomenys — pavadinimas, kodas, bendrasis telefonas, adresas — nėra asmens duomenys, todėl BDAR jiems netaikomas.
Praktinė išvada: paskambinti į UAB „Pavyzdys“ bendrąjį numerį ir pasiūlyti paslaugą yra teisėta be jokio išankstinio sutikimo.
Situacija pasikeičia, kai turite konkretaus darbuotojo vardą, pavardę ir tiesioginį numerį. Tai jau yra asmens duomenys, net jei jie susiję su darbu. Tokiu atveju reikia teisinio pagrindo — ir jis egzistuoja.
2. Teisėtas interesas kaip pagrindas
BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas leidžia tvarkyti asmens duomenis, kai tai būtina teisėtiems duomenų valdytojo interesams, jei šie nenusveria asmens teisių.
BDAR 47 konstatuojamoji dalis tai patikslina tiesiogiai: „Asmens duomenų tvarkymas tiesioginės rinkodaros tikslais gali būti laikomas atliekamu dėl teisėto intereso.“
Kad remtumėtės teisėtu interesu, praktiškai reikia:
- Aktualumo. Siūlomas dalykas turi būti susijęs su asmens darbinėmis funkcijomis. Skambinti buhalterei dėl apskaitos programos — logiška. Skambinti jai dėl statybinių medžiagų — ne.
- Proporcingumo. Renkate tik tai, ko reikia: vardą, pareigas, darbo kontaktus. Ne asmeninį numerį ir ne informaciją apie privatų gyvenimą.
- Skaidrumo. Paprašius turite pasakyti, iš kur gavote duomenis.
- Dokumentavimo. Rekomenduojama atlikti teisėto intereso vertinimą (LIA) ir jį išsaugoti raštu.
3. Skambinimas fiziniams asmenims (B2C)
Čia taisyklės griežtesnės. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas tiesioginę rinkodarą telefonu fiziniams asmenims iš esmės leidžia tik gavus išankstinį sutikimą.
Praktikoje tai reiškia, kad negalite nusipirkti fizinių asmenų numerių sąrašo ir jiems skambinti. Galite skambinti tik tiems, kurie patys paliko numerį ir sutiko gauti pasiūlymus.
Yra viena svarbi išimtis — esami klientai. Jei asmuo jau pirko iš jūsų, galite siūlyti panašias prekes ar paslaugas, jei pirkimo metu jis turėjo aiškią galimybę atsisakyti ir tokia galimybė suteikiama kiekvieną kartą.
4. Prašymas neskambinti
Tai punktas, dėl kurio kyla daugiausiai realių problemų — ir jis paprasčiausias.
Kai asmuo pasako „daugiau neskambinkite“, jis pasinaudoja BDAR 21 straipsnio teise nesutikti. Tiesioginės rinkodaros atveju ši teisė yra absoliuti: jokio interesų svėrimo nebelieka, tvarkymas turi būti nutrauktas nedelsiant.
Ką tai reiškia praktiškai:
- kontaktas iškart pažymimas visose sistemose;
- „do-not-call“ sąrašas saugomas neterminuotai — kitaip negalėtumėte jo vykdyti;
- šis sąrašas galioja visoms kampanijoms, ne tik tai, kurios metu buvo pareikštas prašymas;
- jei dirbate su partneriu, sąrašas turi būti perduotas abiem kryptimis.
Pakartotinis skambutis žmogui, kuris aiškiai paprašė neskambinti, yra dažniausia priežastis, dėl kurios pateikiami skundai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
5. Pokalbių įrašymas
Įrašyti pokalbius galima, bet apie tai reikia informuoti pokalbio pradžioje, prieš pradedant įrašymą. Formuluotė turi būti aiški, pavyzdžiui: „Informuoju, kad pokalbis įrašomas kokybės tikslais.“
Papildomai reikia turėti:
- teisinį pagrindą (dažniausiai teisėtas interesas — kokybės kontrolė ir mokymai);
- nustatytą saugojimo terminą (praktikoje 3–6 mėnesiai);
- apribotą prieigą;
- galimybę asmeniui gauti savo pokalbio įrašo kopiją.
6. Kai skambina dirbtinis intelektas
Nuo 2026 m. galioja papildomas sluoksnis — ES Dirbtinio intelekto aktas. Jo 50 straipsnis nustato skaidrumo pareigą: asmuo turi žinoti, kad bendrauja su DI sistema, nebent tai akivaizdu iš konteksto.
Praktikoje tai reiškia, kad automatinis balso agentas turi arba prisistatyti pats, arba sąžiningai atsakyti, kai paklausiama. Slėpti tai, kad skambina mašina, yra ir neteisėta, ir strategiškai kvaila — melas išaiškėja būtent tada, kai pokalbis pradeda sektis.
Šis reikalavimas galioja papildomai prie BDAR, o ne vietoje jo.
7. Kai skambinate ne savo, o kliento vardu
Jei paslaugą teikiate kito verslo vardu, jūs esate duomenų tvarkytojas, o klientas — duomenų valdytojas. Tarp jūsų privalo būti sudaryta duomenų tvarkymo sutartis (DPA) pagal BDAR 28 straipsnį.
Joje turi būti nurodyta: tvarkymo dalykas ir trukmė, duomenų kategorijos, saugumo priemonės, subtvarkytojų naudojimo tvarka ir tai, kas nutinka duomenims pasibaigus sutarčiai.
Praktinis atitikties sąrašas
Prieš pradedant kampaniją verta patikrinti aštuonis dalykus:
- Skambinate juridiniams asmenims dėl jų veiklos.
- Turite užfiksuotą teisėto intereso vertinimą.
- Duomenys surinkti iš viešų šaltinių ir yra proporcingi.
- Galite pasakyti, iš kur gavote kontaktą.
- Pokalbio pradžioje informuojate apie įrašymą.
- Naudojant DI — apie tai pasakoma.
- „Do-not-call“ sąrašas veikia iškart ir neterminuotai.
- Su partneriais pasirašytos DPA sutartys.
Šis sąrašas neapima visų atvejų, bet padengia tai, dėl ko realiai kyla ginčų.
Išvada
B2B šaltieji skambučiai Lietuvoje yra teisėta praktika, jei laikomasi proporcingumo, skaidrumo ir nedelsiant vykdomi prašymai neskambinti. Griežti apribojimai galioja skambučiams fiziniams asmenims — ten be išankstinio sutikimo apsieiti negalima.
Praktinis patarimas: didžiausią teisinę riziką sukuria ne pati skambinimo veikla, o netvarkingi procesai — nefiksuojami atsisakymai, nedokumentuoti duomenų šaltiniai ir neinformavimas apie įrašymą.